Tapybinės refleksijos: Tarptautinė paroda „Kartu“ apie Žalgirio mūšį po 615 metų

Aleksandras Vozbinas „Ataka“

Trakų Vokės dvare spalio 1 d. (trečiadienį) 18 val. atidaroma tarptautinė paroda „Kartu“, skirta Žalgirio mūšio 615 metų sukakčiai paminėti. Joje savo tapybos kūrinius demonstruoja 20 tapytojų iš Lenkijos ir Lietuvos. Po to ši paroda bus rodoma Lenkijoje, Griunvaldo muziejuje.

Idėjos autorius ir projekto vadovas, dailininkas Svajūnas Armonas pirmąją parodą, skirtą Žalgirio mūšiui paminėti surengė prieš penkerius metus. „Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių, tapęs

Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu bei įkvėpimu dailininkams. Šiandien šis istorinis įvykis ypatingai verčia mūsų tautas vienytis,“ – sakė Svajūnas Armonas, meninį projektą pavertęs tęstiniu, atrandantis vis daugiau dailininkų, reflektuojančių istorines kautynes. Tad dar po penkerių metų, minint 620-ąjį Žalgirio mūšio jubiliejų, tapyti paveikslus šia tema bus kviečiami ukrainiečių, moldavų, čekų, totorių dailininkai. Būtent tų šalių samdytos pajėgos dalyvavo Žalgirio mūšyje lietuvių – lenkų pusėje.

Žalgirio mūšis primena laikus, kai Lenkijos ir Lietuvos valstybės, veikdamos drauge, siekė bendrų tikslų bei sukūrė politinę ir karinę sąjungą, kuri turėjo lemiamą reikšmę regiono ateičiai. Šiandien naujose geopolitinėse realijose istorija įgauna papildomą prasmę. Įvykis išpopuliarintas mūsų sąmonėje per Jano Mateikos paveikslą „Žalgirio mūšis“ kalba apie tai, kad lemiamu momentu mes mokame susivienyti ir pasipriešinti. Šiandien tapytojai drobėse turi atrasti savo interpretaciją. Didžiausias iššūkis - nesikartoti, nesižvalgyti į kitų kūrybą, o prisiminus LDK istoriją, išjausti ją savaip.

Parodoje pristatomi menininkai Žalgirio mūšį savo kūriniuose perteikia pasitelkdami šiuolaikines vizualines formas, heraldinius motyvus, istorines asmenybes, Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo ženklus ir simbolius.

Svajūno Armono sukurta meninė refleksija į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos aptarinėjamą mūšio strategiją. Drobėje pavaizduotas momentas, tarytum liudija, kad susirėmimas su priešu, norint pasiekti pergalę, turi būti gerai apgalvotas ir gudriai suplanuoti manevrai.

Ričardo Bartkevičiaus paveiksluose matomi heraldiniai ženklai – Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Kryžiuočių ordino kryžius siūlo susimąstyti apie istorinę patirtį bei naujas galimybes. Tie, kurie kadaise kariavo, šiandien yra sąjungininkai, stiprinantys vieni kitų laisvę ir nepriklausomybę.

Nepaisant patriotizmo ir vienijimosi idėjos, tapytojas Ričardas Zdanavičius „Kaino ir Abelio“ nesutarimu traktuoja visų karų beprasmybę.

Lino Liandzbergio paveikslo metafora „Neturintys pasirinkimo“ kalba apie sunkiai apibrėžiamą pergalę, laimėta ne intelektu, ne žiniomis, bet krauju ir karu.

Aloyzo Stasiulevičiaus drobėje „Žalgiris. Po mūšio“ vertikalė įprasmina ryšį tarp dangaus ir žemės, o gulinčių vėliavų įstrižainės tarytum liudija, kad žmonių kuriamoje istorijoje dalyvauja ir Dievas.

Traktuodamas didžiausią įvykį Europoje, Gintaras Palemonas Janonis ieško naujos meninės išraiškos. Ką tik gimė jo paveikslas „Pirmoji ataka“. Dirbdamas pleneruose su lenkų dailininkais, aptaria ir gailisi, kad šiuolaikinis menas atmeta realizmą ir prisimena puikiai istoriją išmaniusio Aleksandro Vozbino mūšių tematika sukurtas drobes. Kalbėdamas apie mūšį, tapytojas užsiminė jį stebinantį ir žavintį „kitą kampą“, apie kurį beveik niekada neužsimenama. Pavadinkime tai logistine operacija. „Šiandien nugara paskausta važiuojant 6-7 valandas automobiliu iki Griunvaldo. O juk anuomet kariai tiek mėnesių ėjo, kas pėsti, kas raiti jojo. Arkliams reikėjo pašaro, vandens, žmonėms maisto, juk konservų neįsidėsi“, - apie tuometinių karių kasdienybę svarsto menininkas, pasirengęs ateityje reflektuoti drobėje žygį iki mūšio vietos.

Beje, parodoje bus eksponuojamas ir mirusio Aleksandro Vozbino, savo drobėmis aukštinusio LDK pergales, tapybos darbas „Ataka“.

Rūta Eidukaitytė paveikslą istorine tematika tapė pirmą kartą. Įdomu tai, kad gavusi kvietimą dalyvauti parodoje, gavo ir nepaprastą dovaną - keletą mirusio bičiulio tapytojo Aleksandro Vozbino paruoštų drobių. „Aleksandras yra sukūręs daug darbų šia tema, todėl tapiau „Pilies sapną“ galvodama, kad štai iš vienos istorijos randasi kita - tapybinė, draugystės, atminties istorija. O juk Žalgirio mūšis ir yra apie tai, kas jungia ir įkvepia pergalei“,- sakė Rūta.

Lilijos Valatkienės paveikslas „ Diena po Žalgirio kautynių“, simbolizuoja kruvinos kovos pėdsakus, išryškėjusius patekėjusios saulės fone. Po kruviniausio Viduramžių mūšio namo negrįžo kas antras karys. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000 – 85 000 žmonių, o žuvo – 15 000 – 50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

Tai tik kelios įžvalgos iš didelės ir prasmingos tarptautinės parodos „Kartu“, kurią reikia pamatyti, sustiprinti pasididžiavimą savo tauta. Meno galią formuoja mūsų ryšį su praeitimi – gyvą, daugiasluoksnį, kupiną simbolių ir nutylėjimų. Tai savotiškas raginimas tapatybės ieškoti gilesniuose Lietuvos sluoksniuose ir nepamiršti draugystės su gerais kaimynais, sąjungininkais, kuri įkvepia tikėjimo šiandienos kovoje prieš bendrą priešą.

Visi sutariame, kad Žalgirio mūšio pergalė įkvepia po šiai dienai. Žalgirio vardu pavadinti krepšinio, futbolo klubai, sveikatingumo kompleksai, duona ir gėrimai, gydyklos, stadionai, galerijos, 600 ąžuolų pasodinta giria, gatvių, skverų Lietuvoje ir Lenkijoje pavadinimai liudija apie mūsų tautų stiprybę ir pergalę.

Po šio bendro Lietuvos ir Lenkijos triumfo – kilo mūsų valstybių galia ir draugystė. Legendinė pergalė užprogramavo šimtmečius trunkantį mūsų tautų bendradarbiavimą: nuo ekonominio, kultūrinio – iki gynybinio. Pastarasis šiandien ir vėl toks pat aktualus kaip ir prieš 615 metų. Žalgirio mūšis yra reikšmingas priminimas, kokia svarbi yra pažangių šalių vienybė kovojant su imperine ekspansija.

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Svajūnas Armonas, Ričardas Bartkevičius, Rūta Eidukaitytė, Gintaras Palemonas Janonis, Linas Liandzbergis, Andrius Makarevičius, Juozas Pranckevičius, Aloyzas Stasiulevičius, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius, Bogusław Bartkowski, Joanna Barczyk, Mariusz Drzewiński, Grzegorz Mazurek, Arkadiusz Kulpa, Ewa Sienkiel, Cezary Sienkiel, Sławek Toman, Iwona Urbańska Bać.

Parodos kuratoriai: Svajūnas Armonas ir Krystyna Rudzka Przychoda.

Tarptautinės parodos „Kartu“ atidarymas spalio 1 d. 18 val. Trakų Vokės dvare (Žalioji g. 2a, Vilnius)

Ekspozicija veiks iki lapkričio 5 d.