Daliai Truskaitei skirtas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos apdovanojimas: Už trapios estetikos raišką, filosofinę įtaigą ir stiklo meno konceptualumą.
Sveikiname autorę!
DALIA TRUSKAITĖ
Geriausia „ArtVilnius’21“ instaliacija, konceptualios ekspozicijos prestižinėse stiklo meno parodose Italijoje („Venecijos stiklo savaitė“, 2020, 2021) ir Japonijoje („World Art Tokyo 2020“, „Toyama International Glass exhibition 2021“), išskirtinės personalinės parodos Lietuvoje („Ne apie“, KKKC, Klaipėda, 2019) ir užsienyje („To Touch“, Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Nishiaizu, Japonija, 2019; „20/20“, galerija „Meno parkas“, Diuseldorfas, 2020) – tai išties reikšmingi pastarųjų metų įvykiai ne tik Dalios Truskaitės kūrybinėje biografijoje, bet ir mūsų šalies bei tarptautinėje meno panoramoje.
Baigusi vitražo studijas Vilniaus dailės akademijoje ir sukūrusi nemažai stiklo plastikos objektų architektūrinėse erdvėse, šiuo metu Dalia Truskaitė daugiausia dėmesio skiria instaliatyvaus pobūdžio kūriniams, kuriuose labai svarbi yra konkreti erdvė ir joje patiriamos emocijos. Charakteringa, jog 2019–2021 m. sukurtuose ir tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose cikluose „Uždengti“ ir „Nepasakyti“, autorė kryptingai plėtoja balto stiklo lakšto kaip tuščio „popieriaus lapo“ idėją, sukurdama asociatyvias ir daugiaprasmes lygių ar „glamžytų“ paviršių matinto stiklo kompozicijas.
Viena vertus, šios instaliacijos yra pranašiškai savalaikės – jose išryškėja dabarties žmogiškosios būties atgarsiai, kitos pradžios ar naujo atskaitos taško neišvengiamybė. Kita vertus, akivaizdi laikinumo ir trapumo būsena, kurią jautriai atliepia pasitelktos medžiaginės stiklo savybės ir profesionalai įvaldyta technika. Pažymėtina, jog Dalia Truskaitė savąsias stiklo lakštų kompozicijas konceptualiai praplečia paraleliai konstruodama erdvinius kūrinius ir linijas iš lankstytos vielos tarsi palikdama abstraktaus rašto sluoksnių žymes (pvz., paroda „20/20“, galerija „Meno parkas“, Diuseldorfas, 2020). Tai liudija apie menininkės kūrybos universalumą ir integralumą (viela naudojama stiklo kūrimo procese), organišką pasirinktos medžiagos plastikos pajautą, ypatingą dėmesį monumentalioms tūrinėms struktūroms.
Kalbant apie Dalios Truskaitės kūrybos braižą ir jo išskirtinumą, reikia pabrėžti, jog autorė savitai apjungia minimalizmo, postminimalizmo ir popkultūros elementus. Neretai jos personalinės parodos susiformuoja kaip erdvės, aplinkos ar socialiniai tyrimai, tampantys savotiška kultūrine archeologija (pvz., „To Touch“, Nishi Aizu tarptautinis meno centras, Nishiaizu, Japonija, 2019), bei pasižymintys itin jautria architektūrine klausa, giliu erdvės suvokimu.
Būdama aktyvi stiklo meno propaguotoja Dalia Truskaitė atstovauja vidurinės kartos moterų menininkių kartai su stipriomis vertybinėmis pozicijomis – tai profesionalumo siekis, atsidavimas kūrybai ir vadybiniai gebėjimai, juolab, kūryba iš stiklo yra ne tik brangus, bet ir sudėtingas procesas tiek technologiniu, tiek transportavimo, instaliavimo parodinėse erdvėse požiūriu.
Stiklo dailininkę, šiuolaikinio meno kūrėją Dalią Truskaitę LMKA premija teikė Lietuvos dailininkų sąjunga.
Tekstą parengė menotyrininkė Rita Mikučionytė