top of page
Search

Jono Juodzevičiaus (1947–2020) paroda „Nepriklausomi potėpiai“ galerijoje „Meno parkas“




Jono Juodzevičiaus (1947–2020) studija

2023 metus galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pradeda su Jono Juodzevičiaus (1947–2020) paroda „Nepriklausomi potėpiai“.


Atidarymas vyks sausio 12 d. (ketvirtadienį), 18 val. galerijoje „Meno parkas“.


Parodos kuratorė: Violeta Rudinskaitė-Juodzevičienė.


Paroda skirta priminti, aktualizuoti ar supažindinti su tapytojo, VDA docento kūryba. Kad ir aktyviai kurdamas, menininkas paskutiniuosius du dešimtmečius retai eksponavo savo darbus. Viešumoje investavęs save į pedagoginę veiklą – ir labai mėgtas studentų – savo paties meninę veiklą paprastai buvo apribojęs privatumo erdvėmis: paveikslus dažniausiai rodė Šančių dirbtuvių kaimynams, dailininkams ar užsukantiems kolegoms menininkams. Susikaupęs keleto šimtų drobių fondas prašosi atveriamas plačiajam meno mylėtojų laukui.


Anot menotyrininko Igno Kazakevičiaus: „Gerbtinas pasirinkimas nebūti eksponuojamam J. Juodzevičiui leido tapti laisvam nuo būtinų parodų, plojimų ir kritikos, oficialaus bendravimo. J. Juodzevičiaus kūrybą siūlau pažinti be didesnių galvosūkių. Lokalinių meno procesų kontekste ji traktuotina kaip autentiškų menininko būsenų paieškos, abstrakčiojo ekspresionizmo variacijos, neieškant autorinės technikos ar nesiverčiant per galvą dėl specifinės kalbos. J. Juodzevičiaus archyvo paslaptis atsiskleidžia su kiekviena nauja drobe“.

© Jonas Juodzevičius (1947–2020). „Miške“. 2003. Drobė, akrilas. 110 x 90 cm

Jonas Juodzevičius gimė 1947 m. sausio 14 d. Paežerėlių kaime (Šakių apskr.), mirė 2020 m. birželio 5 d. Kaune (palaidotas Liudvinave). 1971 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko tapytojo ir pedagogo specialybę. 1977 m. tobulinosi I. J. Repino vardo tapybos, skulptūros ir architektūros institute Leningrade (dab. Sankt Peterburgas, Rusija). Visą gyvenimą dalinosi savo žiniomis su mokiniais ir studentais: pradėjęs dėstytojo kelią Valstybiniame dailės institute, tapybos katedroje (1972–1978), tęsė jį Marijampolės (tuometinio Kapsuko) vaikų dailės mokykloje (1979–1986). Persikėlęs į Kauną, nuo 1995 m. dėstė VDA Kauno fakultete, gavo docento pedagoginį laipsnį. Parodose dalyvavo nuo 1973 m.. Surengė dešimt personalinių parodų: Vilniuje (1975), Marijampolėje (1979, 1998), Kaune (1997, 1998), Švalenberge ir Hamburge (Vokietija, 1991, 1993), Klaipėdoje (1999), Jurbarke (2004). Dalyvavo keliose dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 1976 m. tapo Vilniaus jaunųjų dailininkų parodos laureatu. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1983 m. Dailininko kūrinių yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, keletas municipalinių Lietuvos muziejų, privatūs kolekcininkai.


Kūrybinio kelio pradžioje kūrė peizažus, portretus, figūrines kompozicijas, tačiau jau XX a. 9-ajame dešimtmetyje palinko į abstrakcijas ir vėliau tapė beveik išimtinai šiame žanre. Abstrakčiąją tapytojo kūrybos dalį valdė ekspresyvus polėkis – drąsūs, stambūs potėpiai, ryškios ir grynos spalvos, fragmentuotos kompozicijos, dekoratyvoka plastika. Paskutiniaisiais dešimtmečiais nemažai eksperimentavo fotografijos meno lauke.


Violeta Krištopaitytė-Jocienė



Paroda galerijoje veiks iki vasario 12 d.


Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

bottom of page