Naujausias „Dailės“ numeris jau čia!

Naujausią žurnalą Dailė/Art jau galima rasti www.artseria.lt ir Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje.

Šio „Dailės“ žurnalo numerio autoriai įvairiais aspektais tyrinėja kūrybos, meno, psichologijos ir terapijos ryšius, praplėsdami jų suvokimą.

Monikos Augustaitytės-Mickūnienės straipsnyje nagrinėjamas menininkų vaidmuo visuomenėje – jų poveikis kultūriniam audiniui ir kaina, kurią tenka už tai sumokėti. Tekstas išryškina menininko tapatybės ir misijos reikšmę, kartu primindamas ir kritiko atsakomybę: be menininkų kultūra nebūtų permąstoma ir natūraliai nekistų.

Armanda Viaževičė ir Austėja Agnietė Čepulienė atveria terapinio darbo su kūryba, kaip su instrumentu, užkulisius. Jų tekstuose juntamas ypatingas artumas žmogaus sielai – kaip dailė, mitas ar liaudies daina padeda užmegzti ryšį su savimi ir kitais. Pasakojimas apie grupinę terapiją atskleidžia, kaip kūryba telkia bendrystę ir padeda patirti santykį ne tik su artimu, bet ir su platesne bendruomene. Tai etnoterapijos galia. Autorės jautriu žmogišku žvilgsniu stebi grupinės terapijos dalyvius, pasiruošusius pokyčiui, procese aiškiau pamatančius save, stiprinančius ryšį su pasauliu ir išgyvenančius bendrystę. Jų straipsniai leidžia tai stebėti kartu.

Terapinis darbas nebūtinai vyksta grupėmis – jis gali vykti ir individualiai. Filosofas, atlikėjas ir radijo laidų vedėjas Algis Fediajevas pasakoja apie retą filosofinio konsultavimo ir gitaros pamokų dermę. Kūryba ir meistriškumo siekis čia tampa ir vertinga medžiaga, ir atpalaidavimo priemone, o filosofinis konsultavimas padeda įvardyti ir įveikti vidinius barjerus, trukdančius kūrybiniam laisvumui.

Vis dėlto kūrybos ir terapijos ryšį verta matyti ne tik specialistų akimis. Tai, kas terapiniame darbe svarbu psichologams ir terapeutams, nebūtinai reikšminga žmonėms. Reikšmingiausi terapinio proceso momentai dažnai atsiskleidžia kitur, nei tikimasi iš metodinės perspektyvos.

Režisierės Živilės Mičiulytės ir menotyrininkės Evelinos Januškaitės straipsniuose parodoma, kaip terapinis procesas susipina su meno kūrimu. Jų kalbinami menininkai Jurga Šeduikytė ir Martynas Gediminas vieningai teigia, kad menas nėra emocijų iškrovos vieta. Priešingai, kuriant svarbu atsirinkti emocijas, kurias sąmoningai nori palikti savo kūrinyje. Tuo tarpu kūryba, kaip emocijų iškrova, priklauso kitai patirčiai. Tad Živilės ir Evelinos straipsniuose atsiskleidžia procesas, kaip grimzdimas gilyn, refleksija ir pats kūrybos procesas pamažu susilieja ir ima veikti kartu.

Panašią mintį plėtoja mokslininkas klimatologas ir nuoširdus meno palaikytojas Justas Kažys. „Kodėl atskiriame meną nuo mokslo? Kodėl jie kartais net supriešinami? Ir kaip juos galėtume matyti kaip vienas kito tąsą?“ – klausia jis.

Visus šiuos straipsnius papildo menininkų portretai ir dar įvairesni žvilgsniai, plėtojantys šio numerio temą.

Skaityti kviečia

Miglė Marcinkevičiūtė,

psichologė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė