top of page
Ieškoti

Jūros Vaškevičiūtės keramikos paroda „Susirūpinęs miškas“


.

Jūra Vaškevičiūtė - universali menininkė, jautri kūrėja, kuriai yra svarbios ne tik raiškos priemonės, savirealizacija, emocija, forma, bet ir globalesnės, universalios mūsų egzistencijos problemos bei siekis jas suaktualinti, “iškelti į paviršių”, siekis priversti žiūrovus suklusti, įsiklausyti į gamtos grožį bei skundus ir prašymus, prašymus neniokoti, bet saugoti, globoti. Jūra – tikra panteistė, jautriai fiksuojanti, personifikuojanti gamtos, gyvūnų vidines vibracijas, jausenas ir kartu nesumeluotą susirūpinimą gamta, gyvūnija, jos išlikimu.


Dažnas iš mūsų susigraudina fotografijose arba kino dokumentikoje pamatę sulysusią baltąją meška, našlaičius lokiukus ar naftos košėje įkalintus jūrinius paukščius, tinkluose žūstančius delfinus, susijaudina, bet tarsi tik tuo momentu ir toliau sau gyvena, nesusimąstydami, kad reikalinga ne tik emocinga reakcija į gamtos skriaudas, bet būtinas ir kiekvieno iš mūsų indėlis, kažką keičiant, rūpinantis, švarinantis jeigu ne globaliu mastu, tai bent šalia savęs, kad ir artimiausiame miške...


Jūros Vaškevičiūtės keramikos paroda kelia būtent tokias problemas, sukurtais kūriniais skatina ne tik simpatiją gyvosios gamtos tvariniams, bet priverčia suklusti, susirūpinti, empatiškai pažvelgti į kiekvieno vaizduojamo, “portretuojamo” žvėrelio, roplio, paukščio labai gyvas akis.


Keramikos skulptūros (akmens masė) ir yra portretiniai kūriniai, nes menininkė sugeba tuos gyvūnus, paukščius personifikuoti, sužmoginti, tuo dar labiau priartindama jų gyvasties problemas.


Vaizduodama gyvūnus autorė tarsi tuose pavidaluose sublimuoja, sukoncentruoja ir savo emocijas, tokias kaip liūdesys, nusivylimas, nerimas. Žmogus – gamtos dalis, vaizduodamas gyvosios gamtos būtybes jis išreiškia ir savo emocijas, atveria savo sielą.


Jūra – emocijos žmogus, kupinas dvasinės bei fizinės užuojautos, nes tikrai gi labai svarbi yra tikra, išjausta, autentiška patirtis bei emocija, ypač pasirenkant savo kūrybos objektu gyvosios gamtos gyventojus, lipdant “gyvybę” ir gyvūnų “portretus”.


Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė


Susiję įrašai

Rodyti viską
bottom of page