Dvi menininkės – tapytoja Irena Mikuličiūtė–Mika ir fotografė Lilija Valatkienė. Įtaigaus, prasmingo vizualaus dialogo kūrėjos, kviečiančios žiūrovą pabūti stebinčiu klausytoju, o gal – netgi dialogo dalyviu, tapybos ir fotografijos parodoje „Krantas arti“, eksponuojamoje Bernardinų bendruomenės centre (Maironio g. 10, Vilnius). Skirtingose vizualaus meno šakose kuriančias menininkes, išsiskiriančias savita estetikos pajauta, atpažįstamas dėl individualaus kūrybos stiliaus, jungia platus, atviras žvilgsnis į supančią aplinką, kuriame atsispindi ne tik tikrovės vaizdiniai, bet ir tai, kas slypi už jų. Vaizdingu, įvaldytų tapybos ir fotografijos meno formų, dialogu kūrėjos atveria iš trapių nuojautų, tikėjimo, vilties gijų suaustą pažeidžiamą pasaulio pusę. Atvėrusios, I.Mikuličiūtė-Mika ir L.Valatkienė ją užpildo sakralumu. Intymiu, kuriamu iš asmeninių potyrių, išgyvenimų, nušvitimų. Menininkės nesiekia, kad jų kūriniai būtų perskaitomi tiesiogiai. Abiems svarbesnė yra žiūrovo pajauta, padedanti sakralumą priimti ne kaip tolimą ir nepasiekiamą, o, priešingai, artimą. Esantį jo sieloje, širdyje, mintyse. Savo darbuose kūrėjos žiūrovą ragina pajausti sakralumą per skirtingus motyvus.
I. Mikuličiūtė-Mika vaizduoja angelus, šventuosius, biblijines scenas. Tačiau jų ne išdailina, ne pakylėja iki nepasiekiamumo, o priartina prie žiūrovo. Ekspresyviuose tapytojos paveiksluose šventieji ir angelai parodo žmogui artimas savo puses: kenčia, sielvartauja, liūdi, ilgisi, bet lieka stiprūs, nepalaužiami, kad sunkiausiu metu jų užuovėjoje žmogus atrastų savo jėgas. Foto menininkė Lilija Valatkienė sakralumą atranda gamtos motyvuose. Jų amžiname laikinume. Darbuose dominuojantys vandens, dangaus, horizonto, nužydėjusios augmenijos vaizdai nenukelia žiūrovo į erdves, kurių nėra, o priartina jį prie vietų, kurios jam pažįstamos, artimos. Metaforiškais motyvais, menininkė pasakoja kasdienes istorijas, paragindama žiūrovą prasmės ir stebuklų ieškoti paprastuose dalykuose. Patirti sakralumą autentiškai, susiliejus su gamta, o ne klaidžiojant ieškoti jo kitų patirtyse, žodžiuose.
Skirtingus motyvus pasirinkusios ir skirtingomis technikomis kuriančios menininkės papildo viena kitą nesusitapatindamos, nesistengdamos atkartoti viena kitos. Jų dialogas – tai pagarbus dviejų asmenybių pokalbis tema, kuri yra sudėtinga ir sunkiai pasiduodanti žodiniam paaiškinimui. I. Mikuličiūtės-Mikos ir L.Valatkienės pasirinkta vaizdų kalba šiai temai skleistis suteikia daug erdvės. Tiek dviejų menininkių pokalbyje, tiek prie jo prisijungus žiūrovui.
Parodą Bernardinų bendruomenės centre (Maironio g. 10, Vilnius) galima aplankyti nuo 2022 m. kovo 20 d. iki balandžio 25 d.
Menotyrininkė Ainė Jacytė
Comments