Search

Milenos Pirštelienės paroda Daugpilio Marko Rothko meno centre


Nerimastingos pasaulio nuojautos Milenos Pirštelienės parodoje Daugpilio Marko Rothko meno centre Latvijoje


Sudėtingame šiandieninio pasaulio kontekste kai kurių menininkų kūryba įgauna naujas prasmes. Istorinėje Latvijos Daugpilio tvirtovėje, Arsenalo pastate įsikūręs Daugpilio Marko Rothko meno centras – viena aktyviausiai tarptautiniu mastu dirbančių Baltijos šalių vietų. Kas kelis mėnesius ekspozicijas keičianti institucija naujus 2022-uosius metus pradėjo pristatydama net penkias naujas menininkų parodas iš Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Vokietijos. Tarp jų ir šiuolaikinės keramikos kūrėjos Milenos Pirštelienės (1969) paroda „Vanduo“ („Ūdens/Water“) bei pirmą kartą užsienyje pristatoma personalinė kūryba, kurią žiūrovai kviečiami apžiūrėti iki balandžio 10 d.


Keramika, primenanti grafiką ir fotografiją


Nuo Vilniaus vos nepilnais 200 kilometrų nutolusio, pasauliniu mastu garsaus, Daugpilyje gimusio ir į JAV emigravusio XX a. dailininko Marko Rothko vardu pavadintas meno centras žinomas ne tik dėl jo visiems prieinamos tapybos darbų kolekcijos. Institucija aktyviai dirba su tarptautiniais projektais, ypač tampant jungiamąja grandimi tarp Baltijos kūrėjų, viešinant juos ne tik Latvijos, bet ir kitų šalių publikai. Visi keramikos renginiai organizuojami bendradarbiaujant su Latvijos šiuolaikinės keramikos centru. Šiuo metu Rothko meno centre sukaupta apie 2 tūkstančius skirtingų šalių šiuolaikinių meno kūrinių, tarp kurių – ir lietuvių kūrėjų pavardės.


Vilnietės Milenos Pirštelienės personalinė paroda užsienyje pristatoma pirmą sykį. Pasak Rothko centro parodų kuratoriaus Valentīns Petjko, Pirštelienė yra viena iškiliausių menininkų, atstovaujančių šiuolaikinę Lietuvos keramiką, o naujoji paroda „Vanduo“ yra jos pasiekimų 2019 m. rezultatas. Tuo laiku savitu stiliumi išsiskirianti menininkė ryškiau pastebėta užsienio publikos, kai tarptautinėje konkursinėje Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodoje „Pagrindai“ („Pamati/Basics“) už kūrinį „Lietus“ komisijos įvertinta „Solo parodos apdovanojimu“.


„Dabar, daugiau nei po dviejų metų, mes galime pamatyti jos pilną solo parodą, atskleidžiančią nuolatinį menininkės augimą ir kūrybiškumo vystymąsi. Jos unikalūs techniniai įgūdžiai ir stiprios meninės idėjos yra kombinuojamos su sklandžiai briaunuotomis, minimalistinėmis formomis, dekoruotomis grafikos piešiniais, kurie pribloškia žiūrovą ir nukelia jį į erdvėlaikį, kupiną apmąstymų, sapnų ir fantastiškų peizažų“, – pasakojo Valentīns Petjko.


Rothko centre atidarytoje M.Pirštelienės parodoje „Vanduo“ eksponuojami 2020-2021 m. šiuolaikiniai keramikos paveikslai ir skulptūros, savo raiška primenantys monochromišką grafikos ir fotografijos jungtį. Šis įspūdis neatsitiktinis. Daug metų eksperimentuodama su keramikos medžiagiškumu ir galimybėmis, 2017 m. autorė atrado savitą techniką, priartinančią keramiką vaizduojamiesiems menams.


„Keramika turi unikalią galimybę apjungti piešinį ir formą kaip vienas kitą papildančius elementus. Man labai patinka balto molio ir juodo pigmento derinys. Dirbu paprasta ir kartu sudėtinga technika – milteliais lyg dulkėmis bandau sukurti keramikinį paveikslą. Lėtai ir atsargiai, vos prisiliečiant, pirštais įtrinu ir braižau paviršių. Sukuriu labai trapų piešinį, kurį lengva sugadinti. Tik užfiksuotas glazūra, vaizdas įgauna gylį ir primena grafikos darbą arba juodai baltą fotografiją“, – apie technologiją pasakojo M. Pirštelienė.


Fotografija - Vėtrė Antanavičiūtė

Naujausioje parodoje – dramatiški ir sapniški pasaulio peizažai


Dėl sudėtingo kūrybinio proceso, keramikiniai M. Pirštelienės paveikslai ir skulptūros reikalauja didelio technologinio kruopštumo. Tačiau pasiekta raiška, monumentalus, asociatyviai atmosferiškas, praeities nuotaikomis dvelkiantis vaizdinys autorei suteikia galimybę kalbėti svarbiomis laiko, pasikartojančių sapnų temomis.


„Seniai pastebėjau, kad monochromiškos fotografijos man asocijuojasi su praeitimi, o bandymas „klaidžioti“ praeityje man yra įdomiausia kūrybos dalis. Tik fragmentiškai įvedus į juodai baltą piešinį kelias ryškesnes spalvas man jos tampa dabarties simboliu, aiškia opozicija praeičiai“, – pasakojo keramikė.


M. Pirštelienės teigimu, parodoje „Vanduo“ pasirinko pristatyti tik pastarųjų dviejų metų kūrybą, nes jie buvo patys intensyviausi ir svarbiausi. Būtent šiuo laikotarpiu Pirštelienės keramikoje šalia griežtų, struktūriškų, architektūrinių bei gamtinių formų išryškėjo optinio meno elementai, dar labiau pabrėžiantys siurrealistinį ir simbolistinį kuriamų peizažų pradą. Žmogaus čia tarsi nėra, tačiau jis nujaučiamas. Jo kūrinija – dangoraižiai, miestai, tilteliai ar laiptai – susiduria su triuškinančia ir baugiai didinga gamta, dvelkia archaiškų ir šiuolaikinių mitų persipinimu, grėsmingos ateities nuojautomis. Atsikartojantis vandens motyvas, tarsi archetipinis gyvybės ir mirties simbolis, keliauja iš vieno kūrinio į kitą, tampa esmine kūrybos jungiamąja gija.


„Gali būti, kad tai susiję su pasiekta amžiaus vidurio riba, kuri neišvengiamai skatina apmąstyti laiką ir savo pačios patirtis. Paroda „Vanduo“ – tai bandymas pažinti save tyrinėjant pasikartojančius sapnus. Šis įdomus fenomenas – daugybę metų sapnuojant tą patį – būdingas ne tik man. Sapnuoju skrydį, klaidžiojimus tuščiuose kambariuose ir mieste, potvynius, jūrą. Man tai įkvėpimo šaltinis ir kartu mįslė, kurią bandau išspręsti, kad geriau pažinčiau save bei aplinką. Intuityviai interpretuoju reikšmes kūryboje, išgryninu temas. Kurdama pati sau tampu tyrimo objektu“, – teigė menininkė.


Fotografija - Vėtrė Antanavičiūtė

Veikla Lietuvoje ir užsienyje


Milena Pirštelienė priklauso keramikų kartai, Vilniaus dailės akademijos studijas baigusiai jau po Nepriklausomybės atgavimo, 1996-aisiais m. 1999 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Jos kūryba pristatyta daugiau nei šešiasdešimtyje parodų, konkursinėse bienalėse bei trienalėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Jugoslavijoje.

2021 m. menininkė dalyvavo „Art Vilniuje“ bei „Art Compensa“. Tais pačiais metais autorė įtraukta į Visuotinę lietuvių enciklopediją, kūryba eksponuota I-ojoje tarptautinėje meno ir dizaino trienalėje Lietuvoje „UFNA“, Baltijos šalių parodoje „Creo Ergo Sum“ Rygoje šalia kitų 17 kviestinių autorių, išsiskiriančių Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos kontekste. M. Pirštelienė kuruoja tarptautinę mažųjų formų parodą „Puodukas“ (2017, 2018, 2021 m.), taip pat 2021 m. tapo jubiliejinės, profesionalios Lietuvos keramikos 90-mečio minėjimui organizuotos parodos „Archyvas“ architekte. Autorės kūryba pažymėta įvairiais apdovanojimais, vienas svarbesnių be jau minėto tarptautinio įvertinimo – 2018 m. V-oje Vilniaus keramikos meno bienalėje laimėta I-osios vietos L. Strolio premija.


„Milenos darbai yra kažkas daugiau nei tik kūriniai vienoje konkrečioje terpėje. Juose jungiasi skulptūrinė ir grafikos estetika, keramikos meistriškumas ir dizainerio tobulumas. Visa ši kombinacija yra perteikta vizualiniame pasakojime, kuriame vaizduojamos giliai intymios emocijos, rezonuojančios su žiūrovu. Opartiški svaiginantys įspūdžiai yra subalansuoti su nuolat besikeičiančia vandens tėkme, laiku, gyvenimu ir pačiu pažinimu“, – pasakojo vienas iš Rothko meno centro bendraorganizatorių, atstovas spaudai Aivars Baranovskis.


Paroda „Vanduo“ Daugpilio Marko Rothko centre eksponuojama iki balandžio 10 d.


Šią parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

0 comments