Spalio 7–9 dienomis Irenos Mikuličiūtės dailės galerija šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ 3.55 stende pristato įspūdingą keturių menininkių instaliaciją. Šiuolaikinio meno atstovių – Aistės Bugailiškytės (tapyba), Dormantės Penkinski (keramika), Vaivos Lanskoronskytės (grafikos estampų ir „ready-made“ elementų instaliacija) ir Irenos Mikos (tapyba) – darbai mugės stende sukurs bendrą instaliaciją. Čia susitiks trys skirtingi žanrai – tapyba, keramika ir instaliacija. Menininkes itin vienija bendras temų laukas, požiūris į instaliaciją, puikiai atliepiantis šių metų šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’22“ temą – ekologija, instaliacija ir skulptūra.
Filosofiniai „interjero portretai“
Šviesus interjeras, vieniša senovinė kėdė, už lango mėlynas peizažas. Tai tik keli tapytojos Aistės Bugailiškytės, kuri šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ eksponuos naujausius kūrinius – „interjero portretus“, įvaizdžiai. Aistė Bugailiškytė savo darbuose aktualizuoja antikvarinį interjerą, kuris ją supa kasdienybėje. Jos darbuose itin įprasminama laiko metafora – praeities paradigma. Kai vizualųjį naratyvą konstruoja daiktiškumas. O žmogaus figūra Aistės Bugailiškytės tapyboje tampa tarsi vienatvės ir savirefleksijos, intymumo ir asmeniškumo simboliais.
Aistės Bugailiškytės tapybos darbai, „interjero portretai“, tarsi peržengia paveikslo ribas. Plona linija, skirianti paveikslą šiapus ir anapus, aktualizuoja žiūrovo ir subjekto, žiūrovo ir objekto pasaulius. Taip konstruojami skirtingi erdviškumai, pereinantys vieni iš kitų, ir kuriantys savotiškas įtampas.
Ekologija: masyvios keramikos skulptūros-instaliacijos
Stiprų instaliacijos erdviškumą kuria japonų Bizeno keramikos technikos pradininkė Lietuvoje, keramikė Dormantė Penkinsi. Ji šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ debiutuoja ir pristato naujausias, šiais metais sukurtas ir niekur neeksponuotas, masyvias keramikos skulptūras-instaliacijas. Būdama japonų Bizeno keramikos technikos pradininke Lietuvoje, Dormantė Penkinski šią techniką itin propaguoja. Darbai ypač orientuoti į ekologiją: menininkė savo keramikos darbus dega ypatingoje bedūmėje krosnyje, turinčioje dvigubą degimą, kai įvairios sunkiosios dalelės ir suodžiai nepatenka į aplinką. Nenaudojamos jokios glazūros, o tik natūralios medžiagos – degdamas molis, keramikos darbai pasidengia medžio pelenais. Tai – lėtas procesas, kai per ilgą degimą aukštoje temperatūroje pelenai jungiasi su moliu – ir tada taip keramikos darbai pasidengia ypatinga natūralia pelenų glazūra.
Japonų Bizeno technika – tai labai sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštumo, kantrybės, kaip tikra japonų filosofija.
Tarp erdvės ir erdviškumo
Savo plačiu temų ir filosofijų lauku išsiskiria jaunosios karto menininkė, instaliacijų kūrėja Vaiva Lanskoronskytė. Ji debiutuoja meno mugėje „ArtVilnius’22“ ir pristatys instaliacijos „Into Asylum: vidinė zona“ fragmentą. „Nuo pat pradžių man meno mugė „ArtVilnius’22“ yra įkvėpimo šaltinis, galimybė vienu ypu peržvelgti svarbiausius mūsų meno lauko dėmenis, įsimąstyti į jų procesus“, – mintimis pasidalino jaunosios kartos perspektyvi menininkė Vaiva Lanskoronskytė.
Vaiva Lanskoronskytė pabrėžia, kad į kiekvieną ekspoziciją, tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme žiūri kaip į instaliaciją. Savo instaliacija „Into Asylum: vidinė zona“ autorė mąsto apie nematomus vidinius žmogaus sąmonės procesus, aktualizuoja paliktus, pamirštus užkaborius, gyvenančius savo gyvenimą, nepaisant mūsų tam tikrų gyvenimo intencijų. Autorės instaliacija itin atliepia mugės temą – ekologija, instaliacija ir skulptūra. Vaiva Lanskoronskytė instaliaciją „Into Asylum: vidinė zona“ kuria iš „ready made“ elementų, konstruoja skulptūrinius objektus. Panaudoja, kiek tai įmanoma, senus, žmonių išmestus daiktus, atgyvenusias pakavimo, statybines medžiagas. „Tai daiktai, jau atgyvenę savo laiką ir atlikę pareigą įvairių žmonių erdvėse, įgėrę ir tam tikrą jų energetiką“, – pasakoja Vaiva Lanskoronskytė.
Istorinės atminties svarba
Bendrą keturių menininkių instaliaciją suvienija tapytoja Irena Mika ir jos darbuose svarbi istorinės atminties tema. Irena Mika – tai stiprios abstrakcijos ir kolorito atstovė. Aktyviai dalyvauja ir savo darbus pristato Lietuvos ir užsienio parodose, užsiima edukacine veikla. Tapybos darbas „Senelių Onutės ir Petro portretai II pasaulinio karo metu“ – tai Irenos Mikos močiutės Onutės Skirgailaitės ir senelio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Petro Mikuličiaus, kurie apdovanoti garbingais Pasaulio tautų teisuolių medaliais už holokausto aukų gelbėjimą ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais, portretai. Šis įspūdingas tapybos darbas šiais metais buvo atrinktas tarp 100 laimingųjų, kurie dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės ir „JCDecaux Lietuva“ sukurtoje lauko galerijoje „Menas be stogo“.
Tapytoja Irena Mika yra pelniusi ne vieną reikšmingą ir garbingą apdovanojimą. 2021 metais ji apdovanota Kauno miesto savivaldybės kultūros premija. Taip pat jai įteiktas Kauno miesto savivaldybės įsteigtas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis už aktyvią, kūrybinę veiklą, nuopelnus Kaunui ir Lietuvos kultūrai. O LR kultūros ministerija Irenai Mikai skyrė premiją už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus.
Mugės senbuvė
Irenos Mikuličiūtės dailės galerija, pirmoji privati galerija, 1991 metais įkurta Kaune, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’22“ dalyvauja nuo jos pirmųjų dienų. Galerija sėkmingai reprezentavo Roberto Antinio, Rimvydo Jankausko-Kampo, Raimundo Mikšio-Šniūro, Algirdo Šakalio, Aušros Andziulytės, Andriaus Makarevičiaus, Arvydo Martinaičio, Gintauto Vaičio, Ewos Pohlke, Anatoly Baratynsky ir kitų kūrybą.
Per 30 gyvavimo metų galerija tapo profesionalaus meno kelrode Kaune ir puikiai įsitvirtino Lietuvos meno lauke, savo aktyvią veiklą tęsia ir užsienyje. Irenos Mikuličiūtės dailės galerija yra Lietuvos meno galerininkų asociacijos (LMGA) narė, jau daugiau kaip 20 metų Kauno mieste organizuoja piešimo akciją iškiliam tarptautiniam džiazo festivaliui „Kaunas jazz ant grindinio“, užsiima parodų rengimu.
Astijus Krauleidis-Vermontas