top of page
Ieškoti

Dailininkų sąjungos fonde saugomų katalogų tyrimo apžvalga




Dailininkų sąjungos fonde saugoma per pusę tūkstančio parodų katalogų, kurie iki šio nebuvo išsamiau tiriami ir įvertinti. Prielaidas šiam darbui atlikti suteikė 2023 m. Lietuvos kultūros tarybai pateikas ir finansuotas projektas „Dailininkų sąjungos fondo parodų katalogų leidinių tyrimai, skaitmeninimas ir sklaida“.


Dokumentuojant Dailininkų sąjungos fonde saugomus XX–XXI a. parodų katalogus ir rengiant juos viešinimui Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, teko patirti savotišką „detektyvinį“ nuotykį. Mat praėjusio amžiaus devintame dešimetyje, darbuojantis senojoje Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje V. Kosciuškos g., jau teko tvarkyti LDS biblioteką, kuri buvo įsikūrusi dabartinės Nunciatūros palėpėje. Pirmiausiai išryškėjo, jog šie leidiniai kartu su Dailininkų sąjunga keliavo organizacijai kraustantis iš vienos vietos į kitą ir, deja, dalis leidinių prapuolė... Antra vertus, rinkinys pasipildė naujais katalogais, kuriuos parodų rengėjai, ar patys dailininkai maloniai skyrė savo kūrybinei organizacijai. Tad tenka konstatuoti, jog esamas rinkinys niekada nebuvo tikslingai ir sistemiškas formuotas. Todėl, dokumentuojant, skaitmeninzuojant ir rengiant rinkinį viešinimui Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS, keblu objektyviai nustatyti jo vertę – kolekcijoje ir yra tikrai retų leidinių, ir mažiau vertingų, nors istoriškai įdomių. Taigi Dailininkų sąjungos fonde išsaugotas parodų katalogų rinkinys leidžia nors ir punktyriškai susidaryti tam tikrą vaizdą apie daugiau nei šimto metų Lietuvos meninio gyvenimo procesus, kuriuos veikė politiniai, visuomeniniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai.


Seniausias rinkinio artefaktas – 1909 m. Krokuvoje (Lenkija) išleistas leidinys „Dzieje, rozwój i przyszłość Muzeum Narodowego w Krakowie“ („Krokuvos nacionalinio muziejaus istorija, raida ir ateitis“), kurį sudarė ir parašė lenkų poetas, prozininkas, dramaturgas, teatro kritikas, vertėjas, meno istorikas, Krokuvos nacionalinio muziejaus kuratorius Maciej Szukiewicz (1870–1943). Leidinys saugomas ir Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, įkeltas į Lenkijos skaitmenines duomenų bazes (pvz., http://mbc.malopolska.pl), parduodamas aukionuose. Dailininkų sąjungos fonde saugomas leidinys įdomus tuo, kad jo antraštiniame puspalyje yra įrašas ranka: „Lietuvių dailės draugijai. A. Golovinas. 912“. Įrašas liudija, jog leidinį Lietuvių dailės draugijai 1912 m. dovanojo rusų scenografas ir tapytojas Aleksandras Golovinas (1863–1930), dalyvavęs dailininkų draugijos „Mir iskusstva“ veikloje, kurios narys buvo ir M. K. Čiurlionis (1875–1911), tuo metu gyvenęs Sankt Peterburge. Dar vienas unikalus leidinys – 1913 m. rusų kalba išleistas katalogas „Выставка произведений Николая Константинаса Чурляниса“. Jį išleido Vilniuje prie Lietuvių dailės draugijos įkurta M. K. Čiurlionio kuopa, kuri rūpinosi dailininko kūrybos išsaugojimu.

Negausią Dailininkų sąjungos fondo katalogų rinkinio dalį sudaro pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio, t. y. tarpukario leidiniai. Tai keli Lietuvos dailininkų sąjungos rengtų parodų katalogai (pavyzdžiui, Lietuvos dailininkų parodos, vykusios Kaune 1926 m. gruodžio mėn., katalogas; „Vasaros dailės parodos“, vykusios 1936 m. birželio 6–liepos 15 d. Vytauto Didžiojo muziejaus rūmuose, Kaune, katalogas). Įdomu, kad 1939 m. vykusiai „V rudens dailės parodai“ astkirus katalogus išleido LDS Individualistų ir Realistų sekcijos, o paskutiniais Nepriklausomybės metais, 1940-aisiais, Lietuvos dailininkų sąjunga apžvalgines parodas rengė Panevėžyje, Dailės rūmų patalpose, ir Telšiuose, „Alkos“ muziejuje. Šias parodas globojo Švietimo ministras Dr. Kazys Jokantas, kataloguose išvardinti parodos Garbės komitetai, Lietuvos dailininkų sąjungos valdyba, parodos tvarkytojai.


Iš tarpukario Lietuvos laikotarpio Dailininkų sąjungos fondo rinkinyje saugomi ir du Latvijos dailės parodų, surengtų Kaune, katalogai – „Latvijos Nepriklausomųjų dailininkų paveikslų paroda“ (1927), „Latvijos meno paroda Kaune“ (1937). Įdomu, jog 1937-ųjų parodą globojo Latvijos Respublikos prezidentas Kārlis Ulmanis ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.


Prie retesnių leidinių Dailininkų sąjungos fondo rinkinyje priskirtini taip pat tarpukaryje išleisti atskirų dailininkų parodų katalogai: pavyzdžiui, „Sofijos Römerienės kūrinių paroda: kovos dėl Vilniaus aštuntaisiais – 1928 metais. Kaunas“ (Lietuvių dailės draugija, 1928), „Petro Kalpoko apžvalginės paveikslų parodos katalogas. Kaunas 1928 m. Kovo mėn.“ (Lietuvių dailės draugija, 1928), „Eugenijaus Kulviečio tapybos parodos katalogas“ (Lietuvos dailininkų sąjunga, 1939).


Kitas ne mažiau įdomus aspektas – kas šiuos katalogus spausdino, koks jų tiražas. Dailininkų sąjungos fondo rinkinyje saugomų katalogų metrikose dažniausiai minimos spaudos bendrovės „Švyturys“, „Spindulys“, „Vaizdas“, taip pat Kuznickio ir Beileso spaustuvė, F. Sokolovskienės ir G. Lano spaustuvė, Emilijos Norkienės spaustuvė (tarpukariu Kaune veikė 58 spaustuvės; žr. Danutės Zovienės disertaciją „Lietuvos šiuolaikinės tiražinės knygos meniniai ypatumai“, VDA, 2009). Deja, daugelyje to meto leidinių tiražas nurodytas, o ir techninė spaudos įranga nebuvo itin gera, tad dauguma iliustracijų – nespalvotos.


Dailininkų sąjungos fondo rinkinyje yra keli katalogai, atspindintys labai neramų 1940–1945 m. Lietuvos istorijos tarpsnį. Štai, jau minėtų 1940 m. Lietuvos dailininkų sąjungos parodų Panevėžyje ir Telšiuose katalogai išleisti lietuvių kalba su iliustracijomis, 1943 m. „Pavasarinės Kauno dailininkų parodos“, surengtos Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, Kaune, katalogas „Frühlings-Ausstellung der Kauener Künstler“ išleistas vokiečių kalba jau be iliustracijų (spaustuvė „Rytas“, tiražas nenurodytas), o 1945 m. gegužės 13–birželio 15 d. Dailės muziejuje Vilniuje, vykusi paroda jau ženklina okupacinės valdžios invaziją į meno procesus. Paroda jau įvardinta kaip „Lietuvos TSR tarybinių dailininkų sąjungos pavasarinės dailės paroda“. Dar po poros metų, 1947-aisiais, surengtos dvi didelės parodos, lydimos katalogų: Vilniuje „Lietuvos tarybinės dailės ekspozicijos, skirtos Didžiosios spalio socialistinės revoliucijos 30-ties metų sukakčiai atžymėti“, Kaune „Rudens dailės paroda“. Ir nors katalogai dar išleisti lietuvių kalba, kai kurie be iliustracijų, bet tiražai jau svyruoja nuo 2000 iki 500 vnt. Dar įdomiau atidžiau pavarčius šiuos kelių metų skirtumu išleistus katalogus – ir Nepriklausomos Lietuvos, ir „vokietmečio“, ir pirmųjų sovietmečio metų parodose sėkmingai dalyvauja keliolika tų pačių autorių...


Gausiausią Dailininkų sąjungos fondo katalogų rinkinio dalį sudaro XX a. septinto-devinto dešimtemčio leidiniai. Daugiausia tai autorinių parodų katalogai, išleisti lietuvių ir rusų kalbomis (rinkinyje nemažai grafikų Petro Rauduvės, Jono Kuzminskio, Kęstučio Ramono, Alfonso Čepausko, tapytojų Vladimiro Kasatkino, Augustino Savicko, Stasio Jusionio, Veronikos Šleivytės). Pagrindinis leidėjas (kaip ir parodų rengėjas) – Lietuvos TSR valstybinis dailės muziejus, vėliau – Lietuvos TSR dailės fondas.


Tarp spaustuvių dominuoja K. Požėlos spaustuvė Kaune, LKP CK leidyklos spaustuvė, Valstybinė V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė, M. Šumausko spaustuvė, „Pergalė“, taip pat senuosius pavadinimus išlaikiusios – „Titnagas“, „Rytas“, „Vaizdas“, Utenos spaustuvė (aštuntame dešimtmetyje Lietuvoje veikė 10 spaustuvių). Personalinių parodų katalogų tiražai svyruoja nuo 200–300 vnt., o parodų, skirtų įvarioms jubiliejinėms „didžiojo spalio“ ar „pergalės“ metinėms – iki 3000 vnt. Ir nors katalogų tiražai įvairuoja, tačiau spaudos bazė Lietuvoje buvo itin atsilikusi, todėl daugelio katalogų iliustracijos nespalvotos, spalvota vos viena kita ir ta prastos kokybės...

Laisvėjimo dvasią galima nujausti aštunto dešimtmečio pabaigos-devintojo dešimtmečio kataloguose. Mažėja tekstų rusų kalba, vienas kitas katalogas išleistas lietuvių-anglų kalbomis. Rinkinyje saugomas pirmosios garsiojo tapytojų penketo parodos, surengtos 1986 m. Dailės fondo salone, Vilniuje, katalogas „Bronius Gražys. Henrikas Natalevičius. Mindaugas Skudutis. Raimundas Sližys. Romanas Vilkauskas“ (LTSR dailės fondas, 1986), grupės „24“ tapybos ir piešinių parodos, 1990 m. vasario 23–kovo 9 d. vykusios Dailės parodų rūmuose, Vilniuje, katalogas (Lietuvos dailininkų sąjungos fondas).


O paskutinis XX a. dešimtmetis, pasižymėjęs itin sparčia ir įvairiapuse menine kaita, kataloguose atrodo varganai. Daugumą personalinių parodų lydėjo 4–6 puslapių lankstinukai dauginti kompiuteriu. Deja, šiuose savadarbiuose leidinėliuose dažniausiai nenurodyti nei leidėjai, nei spaustuvės, nei tiražai. Didesnės meninės vertės jie gal neturi, tačiau yra itin svarbūs kaip vienintelis dokumentas apie tuo metu rengtas parodas. Antra vertus, katalogai byloja ne tik apie meninį virsmą, bet ir institucijų kaitą, atsikratoma priedėlio „LTSR“, spaustuvės susigrąžina istorinius pavadinimus, kuriasi įvairios privačios įmonės. Pavyzdžiui, skulptoriaus Leono Striogos parodos, 1996 m. vykusios Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, katalogą išleido Rymantas Penkauskas, kuris pats ir fotografavo skulptoriaus kūrinius, ir kūrė maketą, ir spausdino... Daugelio tokių įmonių jau nebėra, bet neramus dešimtasis dešimtemtis meno ir leidybos istorijoje buvo nepaprastai įdomus, nors dar mažai tyrinėtas.


Įgyvendinus projektą „Dailininkų sąjungos fondo parodų katalogų leidinių tyrimai, skaitmeninimas ir sklaida“ iš Dailininkų sąjungos fonde saugomo daugiau nei 600 leidinių rinkinio, kuriame yra ne po vieną to paties katalogo egzempliorių, į LIMIS sistemą patalpinti 403 katalogai su jų metrikomis, detaliais turinio aprašymais ir skaitmeniniais vaizdais.


Dr. Danutė Zovienė


Visa informacija apie vykdomą projektą čia: https://www.ldsajunga.com/parodu-katalogu-kolekcija 


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 


Commentaires


bottom of page