2–oji Tarptautinė meno ir mokslo trienalė Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys
Žmonijos ateities perspektyvos, susijusios su vandeniu, kuris yra pagrindinė 2–osios tarptautinės meno ir mokslo trienalės Unpredictable futures/Nenuspėjamos ateitys (UFNA), kuri įvyks 2024 m. vasarą, tema.
Siekiant įveikti aplinkos iššūkius, menininkai ir mokslininkai dar prieš pagrindinį trienalės renginį įsijungs į diskusijas ir pasidalins žiniomis apie tyrinėjamas sritis. 2023 m. spalio/lapkričio mėn. online ir gyvai rengiamas simpoziumas, paskaitų, diskusijų ir pokalbių ciklas, sujungiantis mokslininkų ir menininkų matymus. Menininkai ir mokslininkai diskutuos Vandens ir gyvūnų, Vandens ir augalų, Vandens ir žmogaus santykių temomis.
Simpoziume dalyvaus šiuolaikinio meno kūrėjai Karina Kazlauskaitė, Julija Pociūtė, Julijonas Urbonas, Lolita Turčinskaitė ir Dijuota Žilytė, taip pat Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Arūnas Stirkė, Klaipėdos universiteto mokslininkės, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, Jūros tyrimų instituto Studijų programos vadovė prof. dr. Inga Dalidienė ir VU gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas, VU Gamtos mokslų fakulteto Tarybos narys dr. Justas Kažys.
Diskusijų tikslas – sujungti menininkų ir mokslininkų patirtis, dalintis žiniomis, ieškoti sąlyčio taškų, atrasti sprendimus, įveikiant tokius ateities iššūkius kaip Baltijos jūros užterštumo mažinimas ir vandens kaip gyvybinio komponento išsaugojimas.
Simpoziumai vyks LDS projektų erdvėje, Vokiečių g. 4, Vilniuje spalio 24, 30, lapkričio 6, 15 dienomis 16.00 – 18.00 val. Diskusijos dalyviai gyvai ir online galės užduoti klausimus.
Spalio 30 d. diskusijoje bus aptariami abiotiniai veiksniai (fiziniai ir cheminiai veiksniai, palankiai veikiantys organizmą iki tam tikros ribos), keičiantys medžiagų transportą ir poveikį aplinkai, o taip pat posthumanizmo filosofijos ir kritinės teorijos idėjų kontekste atsiradusias naujas biomeno apraiškas.
16.00-17.00 val. Fizinių ir technologijos mokslų centro Funkcinių medžiagų ir elektronikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, Bioelektrikos laboratorijos vadovas, dr. Arūnas Stirkė
Pranešimo tema DUMBLIAI – PATYS SVARBIAUSI PASAULYJE „AUGALAI“
Rožės gražios, ąžuolai įspūdingi, tačiau tik dumbliai suvaidino labai svarbų vaidmenį žmonijos raidoje. Gyvybės istorijos pradžioje dumbliai, gamindami deguonį, pakeitė planetos atmosferą ir taip sudarė sąlygas eukariotinių organizmų evoliucijai. Šiais laikais, kai iškastinio kuro vartojimas kelia didžiausią susirūpinimą, mažai kas žino, kad nafta, kurią šiuo metu naudojame, daugiausia gaunama iš kreidos periodo jūrinių dumblių telkinių. Dumblių dėka pagaminamas oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome. Dumbliai, buvusių ir galbūt būsimų automobilių degalų, taip pat aktyvių farmacinių junginių, kurie gali būti naudojami prieš vaistams atsparias bakterijų ar virusus (tokius Herpes Simplex ir AIDS), vėžį, šaltinis.
17.00–17.45 val. šiuolaikinio meno kūrėjos Lolita Turčinskaitė, Dijuota Žilytė
Lolita Turčinskaitė
Pranešimo tema „MIKRODUMBLIAI MIKROKOSMOSAS“ – ASMENINĖ MIKRODUMBLIŲ KŪRYBA, MIKRODUMBLIŲ BIOMENAS ŠIUOLAIKINIO MENO KONTEKSTE
Tarpdisciplininio meno srityje kurianti menininkė kūrybiškai apjungia mokslo ir meno sritis. Eksperimentuodama namų aplinkoje ir laboratorijose, dalyvaudama projektuose, renginiuose ji ieško mikrodumblių galimybių atsiskleisti šiuolaikinio meno objektuose.
Dijuota Žilytė
Pranešimo tema POSTHUMANIZMO PROBLEMATIKOS AKTUALIZAVIMAS REMIANTIS BIOMEDŽIAGOS TYRIMU
Menininkės Dijuotos Žilytės kūrybos pagrindas dumblis Arthospira platensis – puikus išlikimo ir prisitaikymo ekstremaliose sąlygose pavyzdys. Tam tikru rodikliu tapęs nuolatinis dumblio augimas, atnaujinimas, produkavimas ir plėtros poveikis lėmė gyvybės formų evoliuciją, klimato pokyčius. Šiame kontekste gamtinių medžiagų kūrimas – būdas apmąstyti probleminį lauką ir ieškoti tvarių, aplinkos nežalojančių ir į ateitį orientuotų skirtingų rūšių sugyvenimo formų.
Pasitelkdama meninį tyrimą apie Arthospira platensis dumblį, menininkė apsvarstys biosferos situaciją ir posthumanizmo filosofijos kontekste svarbų gyvybės klausimą.
Daugiau informacijos apie projektą čia: https://www.ldsajunga.com/ufna-2023
FB renginio nuoroda čia: https://www.facebook.com/events/587924446738677/?ref=newsfeed
Negalintys dalyvauti renginyje „gyvai“, kviečiami prisijungti nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuoroda: https://meet.google.com/qid-pymi-twd
Projektas yra Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybinės programos dalis. Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
LDS informacija