top of page

Monumentaliosios dailės kūrinių, sukurtų sieninės tapybos, freskos, vitražo, mozaikos, tekstilės, keramikos, metalo plastikos, medžio drožybos ir kitomis technikomis, yra didžiuosiuose ir mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jie sudaro ypatingą junginį su visuomeninio pobūdžio pastatų, kuriuose yra įvietinti, architektūra. Nepaisant savo meninės ir istorinės vertės, jie dažnai nuvertinami ir neidentifikuojami kaip Lietuvos kultūros paveldo vertybės. Didžioji dalis monumentalaus meno kūrinių nėra įtraukti į kultūros paveldo registrą. Dažnu atveju monumentalaus meno kūriniai yra blogos būklės, daliai kūrinių yra iškilęs sunaikinimo pavojus arba jie jau yra sunaikinti, nes pastatų valdytojai, nežinodami kūrinių autorystės ir kūrinių vertės, bei autorinių teisių apsaugos nuostatų bei reikalavimų, nevertina kultūrinės ir meninės kūrinių vertės ir nėra motyvuoti deramai juos prižiūrėti ir saugoti. Kadangi darbai dažniausiai nepasirašyti, prie jų nėra jokios lentelės su nuoroda, kas šių kūrinių autorius, atsiranda prielaidos autorinių teisių pažeidimams ir rizika meno kūriniams išnykti.

Lietuvoje iki šiol nebuvo kryptingai kaupiama, sisteminama ir archyvuojama informacija apie monumentaliosios dailės kūrinius. Apie šios dailės kryptį vis dar nėra sukaupta duomenų bazės, prieinamos Lietuvos ir užsienio plačiajai visuomenei, meno tyrėjams, istorikams ir paveldo specialistams, jaunimui. Informacija apie monumentalios dailės kūrinius taip pat nebuvo tikslingai perduodama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos asociacijai LATGA bei Kultūros paveldo departamentui. Šių problemų sprendimui „Dailininkų sąjungos fondas“ kartu su projekto partneriu Kultūros paveldo departamentu prie LR Kultūros ministerijos inicijavo projektą „Monumentaliosios dailės kūrinių duomenų bazės kaupimas ir sklaida“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos, kurio metu nuosekliai ir sistemiškai kaupiama informacija apie monumentaliosios dailės kūrinius Lietuvoje. Projektas skirtas Lietuvos monumentaliosios dailės, kaip ženklios Lietuvos kultūros dalies, istorinės atminties apsaugai, informacijos apie jį kaupimui, sisteminimui ir viešinimui.

Siekiant užtikrinti kūrinių išsaugojimą ir informacijos apie senesnius ir šiuolaikinius kūrinius prieinamumą, bei kuo didesnį įvardytų tikslinių auditorijų aprėpimą ir sukauptos informacijos pakartotinio naudojimo edukaciniais, švietimo ir turizmo tikslais, sukaupta informacija viešinama šiais kanalais: per Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą LIMIS, pateikiant sukauptą informaciją, taip pat ir apie neišlikusius monumentaliosios dailės kūrinius, bei per Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos sukurtą viešai prieinamą Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriaus platformą, pateikiant informaciją apie išlikusius senesnius nei 25 metų monumentalaus meno kūrinius.

Pirmajame projekto etape dirbame su dvidešimčia autorių, rinkdami ir sistemindami informaciją apie jų sukurtus monumentaliosios dailės kūrinius. Tačiau svarbiausios projekto užduotys ‒ telkti Lietuvos dailininkų sąjungos narius visos Lietuvos mastu per LDS teritorinius skyrius, tikslingai dirbti su monumentaliosios dailės kūrinius sukūrusiais menininkais ir jų archyvais, rinkti vaizdinę medžiagą, nustatyti kūrinių lokalizaciją bei jų būklę, kaupti kūrinių duomenų bazę ir ją viešinti aukščiau nurodytais kanalais.

Šioje projekto skiltyje pristatysime taip pat ir monumentaliosios dailės kūrėjus, nusipelniusius Lietuvos menininkus, Lietuvos dailininkų sąjungos narius, kurių kūriniai sudaro dabartinės projekto duomenų bazės pagrindą.

Projekto autorė – menotyrininkė, kultūros vadybininkė Roma Survilienė.
Projekto vadovė – menotyrininkė, šiuolaikinio meno kritikė Alberta Vengrytė
Buv. projekto koordinatorė – menotyrininkė Nina Ronlev
Projekto komunikacija – Andrius Grigalaitis
Projekto iniciatorės – menininkės-monumentalistės Nijolė VIlutytė ir Liuda Stankevičienė

Projekto partneris –  Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos
Projektą vykdo VšĮ „Dailininkų sąjungos fondas“ (direktorė - prof. Eglė Ganda Bogdanienė)

Projektą finansuoja

LTK_Logotipas(2).png
bottom of page